- puspuvis
- pùspuvis, -ė adj. (1) gerokai įpuvęs, apipuvęs: Trioba ... pùspuvė KII292. Su kokiu pùspuviu [šniūru] pririši – tau i pukš Grg. Kaip mūso [roputes] apsėmė, teip i anų – graibo po pelkę pùspuves Vvr. Ugnis ..., puspuviais trepais aukštyn degdama, išsiplatinusi LC1879, 43. | prk.: Pùspuvis žmogus, o keta (geidžia) jauną vesti M.Unt.
Dictionary of the Lithuanian Language.